Puslapis atnaujintas:

2003.04.24

…O dabar ateiname mes…

Tie, kurie labiau už viską myli Džiazą…

Tie, kurie dėl jo galėtų padaryti viską…

Tie, kuriems jis reikalingas kaip oras…

Jeigu jūsų tai negąsdina,…

Tai jūs ne visai normalūs.

Kaip ir mes. :)

Tad sveikas prisijungęs!

Get ready…

2… 1, 2, 3, 4,

START!!!

 

                      Pirmiausia atidarykite J. Karoso muzikos mokyklos duris. Užlipkite laiptais ir pabelskite į pirmas pasitaikiusias duris (sufleruojam – dešinėj). Tas duris irgi atidarykite. Po to – dar vienas. O dabar matote su gitara sėdintį žmogų. Čia Deividas Kontrimas. Mūsų šefas. Pasilabinkite ir, jeigu turit jėgų, galite pradėti nešti būgnus. Dabar lipkite į viršų, pasukite į dešinę ir štai – jūs jau čia, mūsų džiazo gamyklėlėje. Tuoj ateisime ir mes, septyni džiazuojantys, dainuojantys, kvailiojantys ir visaip kitaip –ojantys.

                      Į sceną įžengia mušamasis Augis, visų galų meistras, mūsų seniūnas ūkio reikalams ir ne tik. Aplodismentai!!! Su gimtadieniu sveikinti spalio 20 d. Pabaigęs trimito specialybę, bet kažkodėl „nušokęs“ prie būgnų.

                      Dabar tvirtais žingsniais atkeliauna Mantas, bosas su mėlyna gitara. Absoliuti klausa, ssssssuper improvizacijos. Aplodismentai! Gimė prieš 18 metų, gegužės 31 d. Šešerius metus mokėsi klarnetuoti, bet, vos pabaigęs, metė klarnetą iš visų jėgų į šoną ir griebė gitarą. Moka kalbėti niekam nesuprantama kalba (aišku, mes jau perpratom). Kompiuteris jau kaip Dievas ir tėvas kartu sudėjus. Taip pat jis yra šio puslapio autorius.

                      Prie juodai baltų pagaliukų jau sėdi Rūta. Dažnokai užsihipnotizuojanti (ypač grojant Louis Armstrong’o „What a Wonderful World“) ir skraidanti padebesiais, bet nieko. Didžioji būgnų tampytoja. Plojimai!!! Čia sėdi ir fortepijoną klibina dešimtus metus. Dabar dar drebina orą saksofono garsais. Atsirado šiame pasaulyje lapkričio 14 d.

                      O dabar… scenoje… Aušra! Dangiškasis balselis. Visų ryšių su džiazo, spaudos ir visa likusia visuomene turėtoja. Švilpimai!!! Kartu su Rūta solfedžiavo, rašė diktantus, be to, grojo tik už sienos visus devynerius metus. Dabar irgi laužo saksofoną. Gimtadienio žvakutes užpučia sausio 11 d.

                      O, jau girdisi ir ateinantys dūdoriai.

                      Algirdas – saksofonistas, grupės verslininkas, crazy bajeristas, niekaip nenustovintis ant abiejų kojų. Pasveikinam!!! Muzikuoja penkerius metus. Dalyvavo visur, kur tik įmanoma, daro viską, kas tik įmanoma (ir ne tik). Be to, kur beeitų, ką bedarytų, visą laiką dainuoja. Jei negalima –niūniuoja. Jei ir tam nėra galimybės – bent jau ritmą muša. Jei nesuprantate lietuviškai, kalbėkitės su juo japoniškai! Atvirutes gimtadienio proga prašom siųsti kovo 20 d. Jei negaila, praverstų 17 žvakučių. O šiaip atviručių laukia kasdien.

                      Andrius (bet atsiliepia šaukiamas „Hriuša“) – Louis Armstrong‘o reinkarnacija. Irgi didžiulis bajerių gumulas. Jei su juo susitikę nepradėsite juoktis po keturių su puse minutės, verčiau pasitikrinkite sveikatą. Aplodismentai!!! Triūbuoja septintus metus. 17-tasis gimtadienis bus vasario 8 d.

                      Girdite? Pačią žemiausią natą pučia trombonistas Valdas, mūsų grupės mažylis. Tačiau iš grojimo technikos virtuoziškumo nepasakytum! Turbūt vienintelis iš mūsų rimtai planuoja tęsti muzikanto karjerą bent 5 metus. Valio!!!… Tylus šiaip vaikinas, bet progos pasijuokti taip pat nepraleidžia. Viską daro tiksliai, kruopščiai, net nėra prie ko prikibti. Trombono iš rankų nepaleidžia jau penkerius metus.

Mus remia: